Showing posts with label fundamentoriumas. Show all posts
Showing posts with label fundamentoriumas. Show all posts

Wednesday, July 28, 2010

Fundamentoriumas II: žaidimo eiga

Reikia redaguoti, blargh

Sveiki visi,

praeitą kartą Fundamentoriuje aptariau apie „card advantage“, tačiau minėjau, kad vien kortų pranašumas nenulemia duel‘o lemties. Kodėl? Ogi todėl, kad pranašumas yra ne tik kortų skaičiuje. Dar vienas svarbus žaidimo aspektas yra pati žaidimo eiga, kuri dažnai skirstoma į keturias dalis: opening‘ą, ankstyvąją, vidurinę ir vėlyvąją. Kuo gi svarbi žaidimo eiga? Visų pirma, nuo žaidimo trukmės priklauso, kiek tam tikra korta yra naudinga. Be to, žaidimo situacijos supratimas leidžia suvokti, kada ir kaip panaudoti turimus resursus.

Opening – pirmasis ėjimas

Čia nėra ką aiškinti – pirmasis ėjimas yra svarbus tik tuo, kad reikia pasirinkti geriausią pradinį ėjimą, kuris užtikrintų palankų kitų ėjimų klostimąsi. Pavyzdžiui, vienas dažnesnių ėjimų yra užverstas monstras ir vienas ar keli s/t. Tokie ėjimai suteikia mažiausiai informacijos apie kaladę, nes dauguma kaladžių pradeda tokiu ėjimu, todėl sunku nuspėti, kuo priešininkas žaidžia. Be to, vienas s/t priverčia jį spėlioti, nes keli s/t gali nurodyti Starlight Road, Solemn Judgment ar kelias chainable kortas, o nulis s/t gali nurodyti, kad neištraukėte gynybos. Aišku, galima priversti taip kitus manyti ir specialiai nedėti s/t ar pridėti keletą s/t, tačiau tai jau priklauso nuo jūsų ir oponento gudrumo.

Tačiau opening ėjimas ne visada yra toks paprastas. FTK kaladėms pirmasis ėjimas yra šansas imtis savo be trikdžių. Pavyzdžiui, šiuo metu Frog FTK planus sužlugdo tik Hanewata ir D.D. Crow, tačiau pastaroji korta prieš geresnį žaidėją retai suveikia. Kadangi Hanewatą ne kiekvienas turi, Frog FTK pirmasis ėjimas yra bene svarbiausias duel‘o ėjimas. Žinoma, yra dar Blasting the Ruins ar Magical Explosion FTK, bet, mano nuomone, tos kaladės dabar mirusios ir sutikti jas didesniuose turnyruose – sunku.

Po pirmojo ėjimo ateina ankstyvojo žaidimo stadija, kur duel‘as po truputį įšyla.

Ankstyvasis žaidimas

Ankstyvas žaidimas trunka apie tris ėjimus. Šioje žaidimo stadijoje abu žaidėjai dažniausiai gerina savo poziciją lauke. Aišku, tai nereiškia, kad abu žaidėjai tiesiog deda užverstus monstrus ir laukia, kol kuris pradės pulti. Dažniausiai tiesiog plėtojama sava infrastruktūra ir niokojama priešininko su kuo mažiau resursų. Čia konservatyvumas dažnai atsiperka ir žaidėjas, kuris geriausiai išplanuoja savo kortas, įgauna didelį pranašumą. Jeigu sugebate turėti daugiau naudingų kortų negu priešininkas, palaikote kontrolę lauke ar sumažinote priešininko kortų kiekį – puiku, turite persvarą ir turite daugiau šansų laimėti. Aišku, gali pasitaikyti, kada priešininkas nuskus kelis tūkstančius, bet visa tai atsiperka, jeigu jūsų planas sumažins priešininko galimybes ar suteiks jums dominuojančiojo poziciją. Pavyzdžiui, jeigu turite rankoje Gorz, the Emissary of Darkness ir žinote, kad jis padės iškovoti kelis ėjimus ir privers priešininką gintis, galbūt verta paaukoti tuos kelis tūkstančius. Aišku, toks ėjimas kartu gali ir pakenkti, nes Gorz, the Emissary of Darkness naudingumas išauga pabaigoje žaidimo, kada priešininkas turi mažiau atsakymų į 2700 atakos monstrą, bet tai kito Fundamentoriumo tema.

Dažnai pradžioje žaidimo išnaudoti kortas kaip Heavy Storm, Torrential Tribute ar Mirror Force yra verta tik tada, kada yra galimybė išgauti bent vienos kortos pranašumą, nes šios trys kortos tai gali lengviausiai padaryti. Aišku, vienos kortos skirtumas pradžioje gali atrodyti kaip menkniekis, tačiau vėliau šis tarpas tarp abiejų žaidėjų gali prasiplėsti, o vėliau vienos kortos pranašumas gali tapti būtent tuo faktoriumi, kuris gali padėti laimėti. Galbūt viskas susiprastins iki mano praeitą kartą minėto scenarijaus – viena korta prieš nulį? Tai juk tampa viena grėsme, su kuria priešininkas neturi kaip susitvarkyti. O išnaudoti tokias kortas one-for-one mainams nėra naudinga.

Taip pat svarbu paminėti, kad gali būti skirtingi pirmųjų ėjimų tikslai – arba plėtoti lauką ir taip gerinti pranašumą, arba kviesti monstrus ir bandyti prastinti priešininko lauką. Pavyzdžiui, X-Sabers gali antru arba trečiu ėjimu dažnai plečia savo lauką ir bando nurungti priešininką lauko pozicija. Galiu užtikrinti, geri žaidėjai stengsis puldinėti arba plėstis vienu būdu – žaisdami kuo konservatyviau, t.y. sunaudodami kuo mažiau kortų, bet išgaudami gerą rezultatą.

Žaidimo vidurys

Po keletos ėjimų tu ir priešininkas apsimainėte keliomis kortomis, turbūt kuris nors iš žaidėjų nurėžė kitam kelis tūkstančius. Dažnai čia bendras resursų kiekis būna tik šiek tiek sumažėjęs, kapinės bus jau pakankamai pripildytos, atsižvelgiant į metos ypatumus. Dažniausiai šioje žaidimo dalyje vienas iš žaidėjų išsiveržia į priekį, nes retai kada susitinka du žaidėjai ir ištraukia lygiaverčias rankas. Aišku, tai nereiškia, kad žaidimas jau pralaimėtas, nes priešininkas turi +2 pranašumą. Būtent šioje dalyje yra galimybė apsukti stalus arba susilyginti su varžovu, jeigu nepavyko pradžioje, nes vėlyvoje stadijoje tai bus itin sunku. Tačiau kaip tai padaryti? Viskas priklauso nuo situacijos.

Logiškai mąstant, jeigu mes pralaimime kortų skaičiaus atžvilgiu, atlikti prastinimus būtų nenaudinga, nes priešininkas vistiek turės daugiau kortų. Aišku, taip žiūrima iš idealios kortų pranašumo perspektyvos. Jeigu priešininkas sugebėjo įgauti pranašumą, galbūt jis sunaudojo svarbias kortas? Jeigu taip, yra galimybė, kad jo likusios kortos nebus tokios geros dabar, viduryje žaidimo, ir prastinti priešininko lauką ir imtis kontratakos yra nebloga mintis. Aišku, nebūtina imtis prastinimo – kartais tai net nebus įmanoma su turimomis kortomis – galima tiesiog stengtis žaisti agresyviau, bandyti sumenkinti priešininko lauką ar stengtis išplėtoti savo infrastruktūrą.

Bet jeigu visgi įgavote pranašumą, aš siūlyčiau imtis spaudimo ir padaryti reikalingą žalą. Žinoma, neturiu omenyje visko išnaudojimo – šiais laikais ir viena korta gali pakeisti žaidimą, todėl turėti papildomą monstrą rankoje gali pasiteisinti. Bendrai, viskas priklauso nuo situacijos ir susilaikymas ar puolimas priklauso nuo to, ką turite. Geras būdas išmokti, ką daryti, yra per duel‘us. Tai tiesiog paprastas trial and error – nepavyksta taip, bandai kitaip.

Žaidimo pabaiga

Pagaliau partija artėja į pabaigą, abu žaidėjai jau turbūt apsitalžė ir vienas Caius the Shadow Monarch ar Synchro monstras gali nulemti žaidimo pabaigą. Aišku, situacija galbūt viduryje nesusilygins, todėl viena pusė bus dar labiau spaudžiama. Štai čia prasideda tikrasis spaudimas, kada reikia imtis veiksmų, kad sugebėtum apsiginti ir laimėti. Aišku, nereikia nusiminti, nes visiems gali pasitaikyti blogų rankų, jeigu nepavyko laimėti, bet situacija gali pasikeisti – tereikia teisingai žaisti.

Dabar kortų resursai tampa antru prioritetu, nes pirmasis - sugebėti apginti gyvybės taškus ir bandyti perimti kovos lauką į savo rankas. Čia kapines dažnai būna jau pakankamai pilnos, o spėjimai, ką priešininkas turi, tampa itin svarbūs, nes taip galima atsirinkti, koks realus priešininko pranašumas ir ką jis turi. Sugebėjimas skaityti priešininką atsiperka keliaropai pabaigoje, nes kiekviena korta yra svarbi.

Kortų pranašumas tampa iš esmės bereikšmis, nes pasiekus tokią žaidimo stadiją, įmanoma, kad priešininkas turės neveiksmingų kortų rankoje. Bet svaresnė priežastis yra ta, kad pagaliau atėjo žaidimo metas, kada reikia išnaudoti, ką galima, kitaip pralaimėsi. Jeigu laimi, privalai išlaikyti spaudimą. Jeigu pralaimi, privalai atsigriebti, nes dabar vienintelis šansas. Būtent šiame etape reikia ne tik konservatyvaus žaidimo supratimo, bet ir drąsos žaisti agresyviai. Aišku, nesakau, jog reikia naudotis kiekviena proga aklai pulti jo mažus monstrus, nepaisant to, kad didesni monstrai galės saugiai užpulti iškviestą monstrą. Kartą žaidžiau prieš Wakizashį. Buvo trečias duel‘as, jis turėjo Stardust Dragon ir užverstą Legendary Jujitsu Master. Stardust ir Jujitsu žalos pakako laimėti, todėl jis atvertė Legendary Jujitsu Master ir puolė su juo, tačiau aš turėjau Gorz the Emissary of Darkness ir gavau šansą aktyvuoti Cold Wave, išsikviesti du X-Saber Airbellum ir laimėti partiją. Žinoma, tas vienas Jujitsu būtų laimėjęs partiją, tačiau užverstas Legendary Jujitsu Master būtų pravertęs labiau. Taip pat svarbu pabrėžti čia, jog tokiose situacijose Gorz the Emissary of Darkness tampa labai svarbia korta, kuri nenuspėta priešininko gali tapti pergalingu ginklu, ypač pabaigoje. Tačiau būna ir atvejų, kada reikia priversti priešininką galvoti, kad Gorz yra rankoje. Pavyzdžiui, ištraukus prastą ranką, aš neturėjau ką padaryti, todėl tris ėjimus beveik saugiai žaidžiau dėl to, kad mano priešininkas manė, kad turėjau Gorz. Informacija ir teisingi sprendimai – tai du faktoriai, kurie laimi žaidimus.

Pabrėšiu dar kartą – žaidimo pabaiga ta vieta, kada reikia išnaudoti visus turimus resursus: materialius ir informacinius.

Kokia esmė tai suprasti?

Labiau patyrę žaidėjai šią žaidimo eigą yra perpratę arba pritaiko pokerio stiliaus eigą (inflection point play). Tačiau aš kreipiuosi į pradedančiuosius žaidėjus ir kiek patyrusiems noriu priminti, jog svarbu žinoti, kaip klostosi žaidimas, nes Yu-Gi-Oh! yra daugiau negu paprastas kortų dėliojimas – c‘est la guerre. Galiausiai, noriu pabrėžti, kad tai tik teorija, kurią pilnai galima suprasti tik žaidžiant.

-Snik

Read more...

Wednesday, July 7, 2010

Fundamentoriumas I: Card Advantage Theory

Sveiki visi, jei skaitote forumus ir lankotės klubuose, jums turbūt teko susidurti su įdomia skaičių terminologija kaip “+1”, “-1”, “1-4-1” ir t.t. Jeigu jūs apie šią sistemą neesate daug girdėję, galiu pasakyti, kad ji pakankamai svarbi žaidėjui ne tik kovos lauke, bet ir dedant kaladę. Bet jeigu turite supratimą, kaip ji veikia, bet pažįstate ką nors, kas nežino, pasiūlykite perskaityti šį straipsnį.

Norėčiau pradėti aiškinti šią sistemą nuo pavyzdžio. Taigi, pradžioje žaidimo abu žaidėjai pradeda su penkiomis kortomis rankoje, todėl turime penkias kortas – paprasta, ar ne? Iš esmės, šitoks požiūris anglų kalboje vadinamas „card presence“, todėl surasti lietuvišką atitikmenį pakankamai sunku. Tačiau ši sąvoka apima visas kortas, kurias žaidėjas turi rankoje ir ant lauko. Į šią kortų aibę neįeina kapinės ir RFG zona, nes tos kortos „mirusios“ – jų panaudoti tiesiogiai neįmanoma. Aišku, yra ir išimčių, pavyzdžiui, Drill Warrior, kuris pradingsta iš žaidimo, ar Treeborn Frog, kuris iš kapinių mėgsta prisikelti. Ir dažniausiai kortų vertė perteikiama po vienetą už kortą. Kadangi aš ir priešininkas turi po penkias kortas, abu turime penkis, nei vienas nėra išsiveržęs į priekį.

Tačiau grįžkime prie pagrindinio scenarijaus. Tarkime pradėjome pirmą duel‘ą ir ką mes padarome ėjimo pradžioje? Traukiame kortą! Dabar turime šešias kortas rankoje – pakankamai lengva, ar ne? Kiekvieną ėjimą, kaip ir priešininkas, gaunate +1 į savo ranką. Jeigu dabar, pavyzdžiui, iškviestumėte monstrą, mes vis dar turėtume šešias kortas iš viso – monstras tiesiog perėjo iš rankos į lauką. Dabar pavyzdžio paprastumui tiek užtenka mūsų ėjimui, perleiskime iniciatyvą priešininkui.

Jis/ji ištraukia kortą ir susilygina su mumis kortų skaičiumi. Ir jis sugalvoja aktyvuoti Lightning Vortex! Už tai jis išmeta kortą iš rankos ir sunaikina mūsų monstrą. Dabar svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad po Vortex suveikimo pas mus liko penkios kortos, o pas priešininką – keturios. Turbūt dauguma supranta, kodėl, tačiau paaiškinsiu – mūsų priešininkas panaudojo Lightning Vortex ir už tai išmetė kortą iš rankų, taip padarydamas sau -2 (prisimename, kad kortas skaičiuojame vienetais). Bet jo patirti nuostoliai sumažėja iki -1, nes mūsų monstras buvo sunaikintas, kuris vertas vieneto. Todėl dabar priešininkas turi keturias kortas, mes penkias ir turime +1 bendrame pranašume! Toks kortų išmainymas būtų kitų pavadintas „-1“ iš priešininko perspektyvos, bet iš mūsų - tai „+1“. Aišku, toks atvejis, kada priešininkas pasidarys sau -1, kad sunaikintų mūsų monstrą be didžiulio tikslo, yra retas. Dažnesni atvejai būna one-for-one (trumpinys 1-4-1 arba 1-for-1) mainai, kada abi pusės praranda po vieną kortą. Pavyzdžiui, Bottomless Trap Hole, Smashing Ground, Dimensional Prison, Mystical Space Typhoon. Tačiau būna ir two-for-two (2-4-2) mainų – štai čia Lightning Vortex padaro tiek pat žaloms vienam žaidėjui, kiek ir kitam, jeigu sunaikintų du monstrus. Jeigu supratome viską iki dabar, dabar galite žvelgti į ėjimus iš matematinės perspektyvos ir viską įvertinti skaičiais.

Kokia to esmė?


Puikus klausimas, jo tikėjausi. Jeigu mes galime suprasti viską iš matematinės perspektyvos ir matyti, kaip kortos mainosi kovos lauke, galima sugalvoti, kaip priešininką priversti pasidaryti -1 ar mums turėti +1. Vienas paprasčiausių būdų yra panaudoti Torrential Tribute ar Mirror Force ir sunaikinti du priešininko monstrus. Taip pat galima panaudoti tą patį Lightning Vortex ant trijų priešininko monstrų, bet, aišku, tai reta. Arba pradėti galvoti, kaip integruoti į kaladę elementų, kurie gali generuoti +1. Vienas geriausių pavyzdžių – Pot of Avarice. Quickdraw Plants deck‘ai sugeba pripildyti kapines žaibišku greičiu, taip paversdami Pot of Avarice pora naujų kortų iš kaladės. Geriausia, kad Pot of Avarice sugrąžina ir svarbius deck‘o elementus, todėl Pot of Avarice tampa daugiau negu paprasta +1 korta – ji taip pat leidžia išgyventi kaladei iki late-game dalies.

Tačiau be Pot of Avarice yra begalė kitų kortų, kurios sukuria žaidėjui kortų pranašumą. Pavyzdžiui, floater monstrai. Kas jie yra? Tai monstrai, kurie iškart už save „susimoka“, t.y. atėjęs į lauką mums sukuria +1. Puikus pavyzdys – Elemental Hero Stratos, Machina Gearframe ar Gadget‘ai.


"Išdrįsi mane sunaikinti?"Turbūt dauguma jūsų atkreipė dėmesį, jog panaudoti, pavyzdžiui, Smashing Ground prieš Machina Geaframe nėra naudinga – juk Gearframe jau suteikė savininkui naują kortą, todėl Machina Gearframe praktiškai praranda savo vieneto vertę – korta tiesiog „pludūriuoja“ (štai kodėl atsirado terminas floater). Aišku galima žiūrėti ir iš kitos perspektyvos – jeigu priešininko pirmas ėjimas buvo Machina Gearframe, jis dabar turi septynias kortas prieš mūsų šešias, todėl bendrame rezultate 1-4-1 kortos mus paliktų be kortų, bet priešininkas liktų su viena. Panašiu pavyzdžiu seka ir kiti floater monstrai – su Treeborn Frog iškviestas monarchas ne tik tampa floater‘iu, bet ir turi ataką sunaikinti monstrą, o Volcanic Rocket ne tik atneša naikinimo kortą, bet ir turi nemažai narsos.
Būtina lyginti priešininko kortų skaičių su savu. Jeigu mes turime daugiau kortų, mes turime daugiau atsakymų į priešininko kortas, turime daugiau galimybių veikti. Analogiškai, jeigu priešininkas turės mažiau kortų, jis turės mažiau atsakymų į mūsų veiksmus, mažiau skirtingų galimybių padaryti ėjimą. Jeigu sugebėsime suprasti, kaip kontroliuoti savus resursus ir juos išnaudoti tikslingai, galėsime lengviau side-deck‘intis ir dažniau laimėti. O laimėti visi mėgsta, ar ne?

Kabliukas!

Už šios visos sistemos slypi ir bjaurus kabliukas, kuris gali kai kuriuos žaidėjus nuvesti prie nenaudingų veiksmų. Pavyzdžiui, vienas žaidėjas turi šešias kortas rankoje, o jo priešininkas turi tris. Jeigu žiūrėsime kortų pranašumu, pastarasis žaidėjas turi trimis kortomis mažiau, todėl kitas turi +3 pranašumą. Bet ar tai reiškia, kad tas pirmaujantysis žaidėjas laimi? Ne, tai gali visiškai nieko nereikšti, nes kortų pranašumas nėra viskas, kas nulemia pergale – tai tik būdas lengviau apsibrėžti žaidimo taktiką, tikslą ir veiksmus. Pavyzdžiui, aš galiu išmesti su Hand Destruction dvi Ojamagic ir pasiimti šešias Ojamas į ranką, tačiau tai nereikš, kad aš jau laimėjau – tiesiog turiu šešias silpnas kortas ir mažiau kortų kaladėje, todėl mano pranašumas neįgyja vertės, nebent aš sugalvočiau tikslingą būdą jį išnaudoti. Arba galiu turėti didelį lauką, bet priešininko vienas Judgment Dragon gali jį visą sunaikinti ir atimti iš manęs dominuojančiojo poziciją. Tą patį gali padaryti ir begalė kitų kortų – Dark Armed Dragon, Gladiator Beast Gyzarus, Black Rose Dragon, Arcanite Magician. Ir visos šios kortos dabar gali būti iškviestos itin lengvai, todėl vien turėti daugiau resursų gali nieko nereikšti, jeigu dalis jų neveiksmingi.


"Tu neveiksmingas!"

Aišku, galima vertinti kortas kaip Judgment Dragon ar Dark Armed Dragon kaip kortas, kurios vertos dvejeto ar daugiau, tačiau tai subjektyvu ir jeigu bandytumėte lyginti tokią nuomonę su kitais, nenustebkite, jeigu susilauksite kreivų žvilgsnių ar nuomonės, kad esate prastas žaidėjas.

Galiausiai svarbu yra ne tik teisingai išnaudoti kortų pranašumą, bet ir suderinti jį su kitais žaidimo elementais. Aišku, galbūt turite nemažai gerų kortų, bet galbūt jas verta pasilaikyti vėlesniam laikui? Galbūt korta neduoda iškart pranašumo, bet gali atnešti naudos vėliau? Galbūt ir turite nemažai naudingų kortų rankoje, tačiau ar jos visos pagelbės? Ar sugebėsiu išnaudoti savo monstrus rankoje per keletą ėjimų? Ar verta aukoti resursus ir stiprinti lauko poziciją? Būtent iš šių klausimų ir susideda strategijos, idėjos ir deck‘ai. Suprasti šią kortų pranašumo sistemą yra itin svarbu.

Išvados?

Tikiuosi supratote, ką reiškia +1, -1 ir t.t. Supratus šią sistemą, galima ją pritaikyti savo kaladės kūrime ar kasdieniame žaidime. Prieš darant ėjimą, visada verta paklausti savęs, ar verta jį daryti ir kaip jis paveiks žaidimo eigą ir žaidėjų resursus. Aišku, su X-Saber Airbellum tiesiogiai pulti visada smagu, bet ar tai verta padaryti, jeigu priešininkas turės didesnį monstrą ir sutraiškys liūtuką, atsiskaitydamas už išmestą kortą? Teisingai perpratus kortų skaičiavimą galima efektyviau išnaudoti kortas ir bandyti žiūrėti kelis ėjimus į priekį. O taip galima laimėti dažniau ir efektyviau, o pralaimėjus lengviau suprasti, kaip buvo pralaimėta.

-Snik

Read more...